Po Lietuvos banko iniciatyvos parengti ir paskelbti Mokėjimų įstatymo ir Vartojimo kredito įstatymo pakeitimų bei papildymų projektai, kuriais siekiama stiprinti sukčiavimo prevenciją finansų sektoriuje. Įstatymų projektų priėmimas planuojamas 2026 m. pavasario sesijoje, o dalis naujų pareigų rinkos dalyviams galėtų įsigalioti jau nuo 2026 m. lapkričio 1 d.
Mokėjimų srityje siūloma nustatyti papildomas pareigas mokėjimo paslaugų teikėjams:
- Pagal projektą jie turėtų sudaryti galimybę klientams nustatyti išlaidų limitus kiekvienai mokėjimo paslaugai ir mokėjimo priemonei.
- Keičiant limitus nuotoliniu būdu būtų privalomas stiprus kliento autentifikavimas (SCA) ir 4 valandų atidėjimo laikotarpis, o apie limito pakeitimus vartotojai turėtų būti informuojami.
- Taip pat numatyta pareiga realiuoju laiku stebėti mokėjimo operacijas ir nustačius sukčiavimo riziką sustabdyti arba atsisakyti vykdyti operaciją. Momentinių mokėjimų atveju sprendimas turėtų būti priimamas per 10 sekundžių.
- Projektai taip pat numato, kad mokėjimo operacija nebūtų laikoma autorizuota, jei ją inicijavo ar pakeitė trečioji šalis be vartotojo sutikimo, net jeigu buvo panaudoti pavogti saugumo duomenys.
- Be to, mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų keistis informacija apie galimą sukčiavimą ir aktyviau informuoti vartotojus apie sukčiavimo rizikas bei saugų atpažinties priemonių naudojimą.
- Pagrindiniai įstatymo pakeitimai tikslina 11 straipsnio nuostatas dėl mokėjimo paslaugų teikimo sąlygų, papildomai įtvirtina 13 straipsnyje informacijos pateikimo reikalavimus, koreguoja 29 straipsnį dėl operacijų vykdymo ir informavimo, patikslina 33, 35, 37 ir 38 straipsnius dėl autorizavimo, vykdymo ir atsakomybės, o 43 straipsnyje aiškiau reglamentuojama atsakomybė už neautorizuotas operacijas.
- Įstatymas papildomas naujais straipsniais (35¹, 36¹, 38¹, 46¹, 59¹ ir 59²), kurie nustato papildomus mechanizmus mokėjimų saugumui, sukčiavimo prevencijai ir informacijos apsikeitimui tarp mokėjimo paslaugų teikėjų bei kompetentingų institucijų.
- Siekiama suvienodinti rizikos valdymo standartus visiems rinkos dalyviams ir užtikrinti greitesnį reagavimą į galimas finansines grėsmes, taip stiprinant mokėjimo paslaugų vartotojų apsaugą.
Vartojimo kredito srityje siūloma išplėsti kredito davėjų pareigas sukčiavimo prevencijos srityje:
- Jei kredito davėjui kiltų pagrįstų objektyvių priežasčių įtarti galimą sukčiavimą, jis privalėtų dar prieš sudarant vartojimo kredito sutartį informuoti vartotoją apie tokį įtarimą.
- Kredito davėjas galėtų paprašyti vartotojo pateikti papildomą informaciją apie vartojimo kredito sutarties sudarymo aplinkybes, o vartotojas būtų įpareigotas bendradarbiauti, atskleisti jam žinomas aplinkybes ir pateikti prašomus duomenis.
- Sprendimas dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo turėtų būti priimamas įvertinus visą turimą informaciją, įskaitant vartotojo pateiktus paaiškinimus ar papildomus duomenis.
- Jei po sutarties sudarymo kredito davėjas nustatytų pagrįstų objektyvių priežasčių įtarti sukčiavimą, jis privalėtų sustabdyti kredito lėšų išmokėjimą ir apie tai informuoti vartotoją.
- Jeigu vėliau nustatoma, kad įtarimai nepagrįsti, kredito lėšų išmokėjimas galėtų būti atnaujintas, tačiau jei įtarimai išlieka – kredito davėjas turėtų teisę neišmokėti kredito lėšų ir nutraukti sutartį, apie tai vartotoją informuodamas patvariojoje laikmenoje.
- Kredito davėjai taip pat turėtų nustatyti ir nuolat atnaujinti vidines sukčiavimo prevencijos procedūras bei priemones, leidžiančias įvertinti galimą riziką dar prieš sudarant sutartį.
- Šios procedūros turėtų apimti mechanizmus, leidžiančius įsitikinti tikrąja vartotojo valia sudaryti vartojimo kredito sutartį.
- Kilus ginčui, kredito davėjui tektų pareiga įrodyti, kad vartotojas buvo tinkamai informuotas apie galimą sukčiavimo riziką, o sprendimai dėl sutarties sudarymo ar kredito lėšų išmokėjimo buvo priimti įvertinus visus turimus duomenis.
- Taip pat būtų nustatyta pareiga užtikrinti darbuotojų ir vartojimo kredito tarpininkų darbuotojų informuotumą apie sukčiavimo prevencijos procedūras.
- Be to, kredito davėjai turėtų viešai skelbti rekomendacijas vartotojams, kaip atpažinti sukčiavimą vartojimo kredito srityje ir kokių veiksmų imtis siekiant nuo jo apsisaugoti.
TEGOS komentaras: Siūlomi pakeitimai signalizuoja aiškų reguliavimo poslinkį – mokėjimo paslaugų teikėjams ir vartojimo kredito davėjams numatomos platesnės pareigos stebėti operacijų saugumą, vertinti galimus sukčiavimo požymius ir prireikus sustabdyti mokėjimo operacijas ar kredito lėšų išmokėjimą. Įstatymų projektuose taip pat įtvirtinami papildomi informacijos apsikeitimo ir prevencijos mechanizmai, kurie leis greičiau reaguoti į galimas finansines grėsmes dar operacijų vykdymo stadijoje. Tikėtina, kad toks reguliavimo modelis prisidės prie mažesnės sukčiavimo operacijų apimties, aiškesnio atsakomybės paskirstymo ir nuoseklesnio rizikos valdymo visoje finansų rinkoje.
- Daugiau informacijos rasite: čia.
