Lietuvos bankų asociacija pristatė finansinio turto pakeitimo vertybiniais popieriais (kitaip – sekiuritizacija) gaires finansų rinkos dalyviams. Asociacijos užsakymu advokatų kontora TGS Baltic ir tarptautinė audito, mokesčių ir verslo konsultacijų įmonė KPMG išanalizavimo sekiuritizacijos rūšis iš investuotojo ir vertybinių popierių leidėjo perspektyvos bei apžvelgė instrumento teisinį reguliavimą Europos Sąjungoje ir Lietuvoje. Dokumente taip pat išanalizuota paskolų pakeitimo vertybiniais popieriais apskaita.
Sekiuritizacija yra procesas, kurio metu kredito įstaiga apjungia kelias finansinio turto rūšis (pavyzdžiui, paskolas) ir per specialiai sekiuritizavimui įsteigtą bendrovę paverčia jas likvidžiais finansiniais vertybiniais popieriais (pavyzdžiui, obligacijomis) ir juos parduoda kapitalo rinkose. Investuotojai, nusipirkę tokius vertybinius popierius, įgyja teisę į sekiuritizacijos metu apjungtų paskolų ar kitų finansinio turto rūšių generuojamus pinigų srautus. Jie įsigytus vertybinius popierius bet kada gali parduoti kitiems investuotojams.
Šios gairės parengtos pagal Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktus, geriausią tarptautinę ir Europos rinkos praktiką bei konsultuojantis ir derinant su Lietuvos banku. Jas sudaro penkios dalys: bendra apžvalga, sekiuritizacijos apibrėžimo analizė ir instrumento rūšių apžvalga, tradicinės sekiuritizacijos teisinė apžvalga iš vertybinių popierių leidėjo bei investuotojo perspektyvos, paskolų pakeitimo vertybiniais popieriais apskaitos apžvalga.
TGS Baltic komanda, prisidėjusi prie gairių parengimo – partneriai Dalia Augaitė, Žygimantas Stankevičius, Vidmantas Drizga, Agnius Pilipavičius ir teisininkė Kotryna Visockytė.
Susipažinkite su gairėmis ČIA
