Metų pradžia verslui įprastai reiškia ir naujus iššūkius prisitaikant prie įsigaliojančių teisinio reguliavimo pokyčių. Šiemet jų irgi gausu, permainos paveiks įvairius sektorius – nuo darbo santykių iki technologijų ir finansų, o joms tinkamai nepasiruošus, metai gali likti atmintyje ne kaip atradimų, o praradimų laikas.
Energetika
Ne tik suskystintų gamtinių dujų laivas-saugykla „Independence“, bet ir „Teltonikos“ „kabelių“, kaip buvo vadinama viešojoje erdvėje, istorija pernai mums priminė, kaip stipriai nuo energetinių sprendimų priklausomas verslas ir šalies progresas. Tad kas naujo 2025-aisiais?
Antrasis jūros vėjo elektrinių parko konkursas vėl susiduria su iššūkiais. Pirmoji nesėkmė konkursą ištiko 2024 m. balandžio 22 d., kai dėl dalyvių trūkumo konkursas buvo paskelbtas neįvykusiu. Pakoregavus antrojo jūros vėjo elektrinių parko konkurso sąlygas, 2024 m. lapkričio 18 d. konkursas buvo paskelbtas iš naujo. Tačiau vėl kilus diskusijoms dėl tam tikrų konkurso sąlygų pagrįstumo 2025 m. sausio 20 d. paskelbtas Vyriausybės nutarimo projektas, kuriuo siūloma stabdyti dabar vykstantį antrąjį jūros vėjo elektrinių parko konkursą.
2025 m. vasarį atsijungus nuo Rusijos valdomos IPS / UPS sistemos ir pradėjus dirbti vienu dažniu su kontinentinės Europos tinklais, Lietuva, Latvija, Estija bus atsakingos už elektros gamybos ir vartojimo balanso tinkluose užtikrinimą. Reikalingi balansavimo pajėgumai bus įsigyjami Baltijos šalių bendrai kuriamoje balansavimo pajėgumų rinkoje. Prognozuojama, jog šiemet reikiamas balansavimo pajėgumų kiekis viršys 1500 MW, o ateityje šis kiekis augs. Verslo subjektai, turintys arba vystantys baterijų sistemas, atsinaujinančių išteklių elektrines su valdymo sistemomis ar užsiimantys paklausos telkimo paslaugos teikimu, galės aktyviai dalyvauti balansavimo pajėgumų rinkoje.
Naujosios Vyriausybės programoje nemažas dėmesys skiriamas atsinaujinančios energetikos plėtrai. Vyriausybė ketina siekti, kad būtų nutiesta daugiau aukštos įtampos elektros linijų, taip sudarant galimybes prie elektros tinklo prijungti daugiau vėjo bei saulės elektrinių. Ir toliau bus skatinamas gaminančių vartotojų skaičiaus augimas, žaliojo vandenilio generacijos pajėgumų plėtra.
Darbo teisė
2025 m. sausio 1 d. Darbo kodekse įsigaliojo naujos priemonės, skirtos kovai su smurtu ir priekabiavimu darbo vietoje. Aiškiau apibrėžiamas draudimas taikyti bet kokią prievartą, o smurtą, įskaitant ir psichologinį, patyrusiems asmenims numatyta papildoma parama.
Siekiant ištaisyti iki šiol buvusią spragą, nauja tvarka įteisinta ir dėl viršvalandžių apmokėjimo šventinių naktų metu. Darbo kodekse įtvirtinta, kad už darbą švenčių dienų naktimis darbuotojai gaus ne mažesnį kaip 2,5 karto didesnį darbo užmokestį.
Išspręsta ir ilgalaikio darbo išmokų darbdavio bankroto atveju problema. Darbuotojams, atleidžiamiems bankroto atveju, bus užtikrinama papildoma išmoka, kuri priklausys nuo darbo stažo.
Finansų sektorius
Nuo 2025 m. momentiniai mokėjimai eurais visoje ES tapo standartu, leidžiančiu verslui greičiau vykdyti finansines operacijas.
Vartotojai iš valstybės gauna naują galimybę – investicines sąskaitas su mokestinėmis lengvatomis, kuris turėtų paskatinti juos įveiklinti sukauptas lėšas, o verslas, žinoma, naują instrumentą pritraukti lėšų.
Technologijų ir duomenų apsauga
Pagal Tinklo ir informacinių sistemų saugumo direktyvą 2, iki 2025 m. balandžio 17 d. organizacijos, atitinkančios kibernetinio saugumo subjektų (KSS) kriterijus, bus įrašytos į KSS registrą. Jau dabar svarbu patikrinti, ar organizacija atitinka šiuos reikalavimus, ir pradėti pasiruošimo procesus – identifikuoti ir dokumentuoti reikalingą organizacinių priemonių paketą.
Nuo 2025 m. visi sprendimai dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento pažeidimų turi būti skelbiami viešai. Tai, kas turėtų užtikrinti didesnį skaidrumą, verslui kelia reputacijos riziką, tad irgi laikas pasirūpinti, kad jūsų verslas nepažeistų BDAR reikalavimų ir nepatektų Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos juoduosius sąrašus.
NT sektorius
Svarbiausi nekilnojamojo turto sektoriaus teisės bazės pakeitimai įsigaliojo 2024 m. lapkritį, ir sektorius šiuo metu aktyviai dirba prisitaikydamas. Bet nedidelių naujovių bus ir šiemet – nuo vasario 1 d. bus leidžiama iki šiol absoliučiai drausta išorinė reklama kelių apsaugos zonose gyvenvietėse. Tiesa, tik gavus kelio savininko pritarimą, ir tik tuo atveju, jei jos atsiradimas nepablogins eismo sąlygų.
Nuo metų pradžios įsigaliojo ir nauji LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimai. Pagal naują įstatymo redakciją, siekiant aiškesnės ir skaidresnės praktikos, ūkinė ir (ar) kitokia veikla, dėl kurios turi būti nustatytos apsaugos zonos ar kitos šiame įstatyme nurodytos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo teritorijos, gali būti vykdoma, jeigu šios teritorijos nustatytos ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.
Europos Sąjungos ir konkurencijos teisė
Nuo sausio 1 d. įsigaliojo ir naujas Internetinių tarpininkavimo paslaugų ir interneto paieškos sistemų priežiūros įstatymas, taigi – nauji reikalavimai tokioms internetinėms tarpininkavimo platformoms kaip Pigu.lt, „Wolt“ ar „Google“. Naujovės apima skaidresnes reitingavimo taisykles, įspėjimus apie sąlygų keitimą bei pranešimus dėl paslaugų teikimo nutraukimo.
Lietuva čia vejasi, įgyvendindama ES reglamentą dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo, bet dabar Konkurencijos taryba jau neabejotinai imsis priežiūros veiksmų.
Transporto sektorius
Čia reikšmingą įtaką turės energetikos sektoriaus naujienos. Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo LR alternatyviųjų degalų įstatymo pakeitimai – siekiama, kad, nesukeliant ekosistemų degradacijos pavojaus, iki 2030 m. naftos degalų suvartojimas kelių transporte, palyginti su naftos degalų suvartojimu 2021 m., sumažėtų ne mažiau kaip 39 procentais. Alternatyviųjų degalų įstatyme yra ir daugiau patikslinimų.
Taip pat matysime akcizų kurui didėjimo poveikį – nuo pirmos metų dienos atsirado CO2 dedamoji iškastiniam kurui. Dėl to akcizas benzinui augs 10,1 proc., dyzelinui – 26,7 proc., žymėtam dyzelinui – 41,7 proc., suskystintoms automobilių dujoms – apie 22 proc.
