Nuo 2026 m. rugpjūčio 18 d. visoje Europoje pradedamas taikyti Reglamentas (ES) 2023/1543 dėl Europos įrodymų pateikimo orderių ir Europos įrodymų saugojimo orderių elektroniniams įrodymams baudžiamajame procese ir laisvės atėmimo bausmių vykdymui pasibaigus baudžiamajam procesui, dar vadinamas el. įrodymų reglamentu.
El. įrodymų reglamentas leidžia teisėsaugos ir teisminėms institucijoms tiesiogiai įpareigoti kitų ES valstybių narių skaitmeninių paslaugų teikėjus pateikti arba išsaugoti elektroninius duomenis baudžiamųjų tyrimų tikslais, visiškai apeinant lėtus tradicinius tarpusavio teisinės pagalbos kanalus.
Ankstesnis reguliavimas
El. įrodymų baudžiamajame procese saugojimas, perdavimas ir gavimas iš kitose valstybėse įsisteigusių paslaugų teikėjų vyko Europos tyrimo orderio (toliau – ETO) pagrindu arba per abipusės teisinės pagalbos mechanizmus, grindžiamus 2000 m. gegužės 29 d. Europos Sąjungos konvencija dėl abipusės pagalbos baudžiamosiose bylose tarp valstybių narių ir jos papildomais protokolais, 1959 m. Europos 4 Tarybos konvencija dėl abipusės pagalbos baudžiamosiose bylose ir kitais dvišaliais ar daugiašaliais tarptautiniais susitarimais. Tačiau pagal tokį teisinį reguliavimą kompetentinga nacionalinė institucija neturėjo galimybės tiesiogiai kreiptis į kitoje valstybėje įsisteigusį ar veiklą vykdantį paslaugų teikėją dėl el. įrodymų išsaugojimo ar pateikimo. Tiek ETO, tiek teisinės pagalbos prašymai teikti ir vykdyti per nustatytus tarptautinio bendradarbiavimo kanalus tarpininkaujant kompetentingoms valstybių institucijoms, o jų nagrinėjimas paprastai užtrukdavo gana ilgą laiką.
Naujas reguliavimas
Reglamentu (ES) 2023/1543 nustatomos procesinės taisyklės, kuriomis remdamasi Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga nacionalinė institucija (prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, teisėjas) galėtų nurodyti paslaugų teikėjui, teikiančiam paslaugas Europos Sąjungoje, pateikti arba išsaugoti el. įrodymus. Šiam tikslui sukurti Europos įrodymų pateikimo ir Europos įrodymų saugojimo orderiai, leidžiantys baudžiamajame procese lengviau ir greičiau apsaugoti ir surinkti el. įrodymus, kuriuos saugo arba turi kitoje jurisdikcijoje esantys paslaugų teikėjai, nepriklausomai nuo el. įrodymų buvimo vietos. Šie orderiai bus tiesiogiai teikiami paslaugų teikėjų paskirtiems adresatams Europos Sąjungoje vykdyti.
Kam aktualus el. įrodymų reglamentas?
Visiems juridiniams ir fiziniams asmenims – paslaugų teikėjams, kurie teikia:
- elektroninių ryšių paslaugas (IP telefonijos paslaugos, tikralaikių pokalbių paslaugos, el. pašto paslaugos);
- interneto domeno vardo ir IP numeravimo paslaugas (IP adresų suteikimo, domeno vardų registro, domeno vardų registruotojo ir su domeno vardais susijusias privatumo ir tarpininkavimo paslaugos);
- kitas informacinės visuomenės paslaugas, kurias teikiant sudaromos sąlygos jų naudotojams bendrauti tarpusavyje arba suteikiama galimybė saugoti, tvarkyti arba kitaip duomenis naudotojų, kuriems teikiama paslauga, vardu, su sąlyga, kad duomenų saugojimas yra kertinė naudotojui teikiamos paslaugos sudėtinė dalis (el. prekyvietės, prieglobos paslaugos, įskaitant paslaugų teikimą per debesijos kompiuteriją, internetinių žaidimų platformos, internetinių lošimų platformos).
Reglamentas netaikomas paslaugų teikėjams, teikiantiems:
- finansines paslaugas (t. y. bankininkystę, kreditavimą, draudimą, perdraudimą, profesines ar asmenines pensijas, vertybinius popierius, investicijas, fondus, mokėjimus ir investicines konsultacijas);
- paslaugas tik savo ES valstybėje narėje.
Kas laikoma elektroniniais įrodymais?
- Tai duomenys apie abonentą – vardas, gimimo data, pašto ar geografinis adresas, sąskaitų ir mokėjimo duomenys, telefono numeris arba e. pašto adresas bei paslaugos rūšis ir jos trukmė, įskaitant techninius duomenis;
- srauto duomenys – duomenys, susiję su paslaugų teikėjo siūlomos paslaugos teikimu bei kiti elektroninių ryšių metaduomenys ir duomenys, susiję su naudotojo prieigos prie paslaugos sesijos pradžia ir pabaiga arba
- turinio duomenys – bet kokie skaitmeninio formato duomenys – tekstas, balsas, vaizdo klipai, atvaizdai ir muzika.
Kokios yra Lietuvos atsakingos institucijos?
- El. įrodymų reglamentas numato, kad Europos įrodymų pateikimo arba įrodymų saugojimo orderį gali išduoti teisėjas, teismas, ikiteisminio tyrimo teisėjas arba (mažiausiai privatumą pažeidžiančių duomenų kategorijų atveju) prokuroras.
- Orderiai gali būti siunčiami tiesiai paslaugų teikėjui kitoje valstybėje narėje be jokio išankstinio tos šalies institucijų dalyvavimo.
- Orderiai adresuojami tiesiogiai, atitinkamo paslaugų teikėjo paskirtajai įmonei arba teisiniam atstovui perduodant Europos įrodymų pateikimo orderio sertifikatą (EĮPOS) arba Europos įrodymų saugojimo orderio sertifikatą (EĮSOS).
Lietuvoje centrinę instituciją paskirs Vyriausybė.
Ką el. įrodymų reglamentas reiškia paslaugų teikėjams?
Gavę Europos įrodymų pateikimo orderio sertifikatą, paslaugų teikėjai privalės:
- iš karto imtis veiksmų prašomiems duomenims išsaugoti;
- perduoti duomenis per dešimt dienų, o skubiais atvejais per 8 valandas;
- informuoti išduodančiąją instituciją ir vykdymą užtikrinančią instituciją, jei mano, kad EĮPOS vykdymas galėtų pažeisti imunitetus ar privilegijas arba taisykles dėl baudžiamosios atsakomybės, susijusios su spaudos laisve ar saviraiškos laisve, nustatymo ir apribojimo.
Gavę Europos įrodymų saugojimo orderio sertifikatą, paslaugų teikėjai:
- privalės nedelsdami imtis veiksmų prašomiems duomenims išsaugoti ir saugoti duomenis 60 dienų, kurias išduodančioji institucija gali pratęsti dar 30 dienų;
- galės pareikšti prieštaravimus dėl orderio tais pačiais pagrindais, kaip ir dėl EĮPOS (t. y. imunitetai ar privilegijos, neišsami informacija ar aiškios klaidos, nuo jų nepriklausančios aplinkybės, kitos priežastys).
Sankcijos
Vykdymą užtikrinanti institucija, patvirtinusi pripažinto Europos įrodymų pateikimo orderio arba Europos įrodymų saugojimo orderio vykdytinumą, už nustatytų pareigų nepaisymą galės skirti iki 2 procentų paslaugų teikėjo bendros pasaulinės metinės apyvartos praėjusiais finansiniais metais dydžio baudą.
